Dar 1973 metais, ispanų architektas Ricardo Bofill, pajuto beribį kūrybinį potencialą šioje apleistoje cemento gamykloje ir nusprendė ją įsigyti. Čia XX amžiaus pradžioje veikė cemento gamykla, kuri vėliau buvo palikta ir apleista.

Kartu su vietiniais Katalonijos amatininkais, jų laukė daug iššūkių, kol šiuos industrializacijos epochos griuvėsius jiems pavyko paversti į tai, kuo šiandieną jie tikrai gali didžiuotis. Jų sukurtoje pasakų šalyje dera siurrealizmas, brutalizmas ir modernizmas.

Ši renovacija stebina ne vien savo išvaizda, bet ir nenumaldomu architekto noru šią betoninę tvirtovę paversti į itin jaukius namus ir kūrybinę studiją. Tai su didele meile ir didelėmis kūrybinėmis pastangomis, jau keturis dešimtmečius atliekama renovacija, kurios pabaigos architektas net neįžvelgia.

Renovacija

Siekiant šį pramoninį kompleksą paversti gyvenimui tinkančia vieta, pačioje pradžioje teko metus laiko pasidarbuoti ne vien kūjais, bet ir dinamitu.

Norint sušvelninti griežtą betono fasadą, jis buvo padengtas dirvožemiu ir apželdintas, o ant sienų užauginti vijokliai. Šis kompleksas yra ne vien Ricardo svajonių namai, bet ir jo architektūra užsiimančios bendrovės darbo vieta. Taip pat čia yra konferencijų ir parodų salė, modelių dirbtuvės, sodai ir archyvai.

Egzistuojančios struktūros padarė didelę įtaką interjero dizainui, dėl to buvo stengiamasi išsaugoti industrinį pojūtį.

Cemento gamykla

Per aukštus langus ir lubas į šio komplekso kambarius pakliūva daug saulės šviesos, o senovinė gamyklos atributika atstoja milžiniškas skulptūras. „Ši gamykla yra stebuklinga vieta, kurios keistą atmosferą sunkiai pastebės profano akis“.

„Man patinka, kad čia praleidžiama gyvenimo dalis yra puikiai suplanuota ir ritualizuota, kas visiškai skiriasi nuo mano audringo ir klajokliško gyvenimo būdo.“ – teigė architektas.

Ricardo kolegų nuomone – „šis projektas niekada nebus iki galo užbaigtas“.

Neskaitant to, kad išorėje buvo išsaugotos betoninės sienos ir oksidavęsi metalo paviršiai, nuo restauracijos pradžios ši cemento gamykla stipriai pasikeitė. Po iš pirmo žvilgsnio lyg apleista ir vijokliais apaugusia išore, vidaus pramoniniame fone slepiasi labai jaukus ir atpalaiduojantis, šiltų tekstūrų ir tonų interjeras, kuris puikiai suderintas su šiuolaikiniais elementais.

Kiekvienas šio komplekso kambarys yra lyg meno kūrinys, kur galima rasti virtuoziškai suderintus baldus, kurie liudija apie šios vietos istoriją. „Man susidaro įspūdis, kad aš gyvenu atskiroje visatoje, kuri mane apsaugo nuo išorėje esančio kasdieninio gyvenimo.“ – teigė Ricardo Bofill.