2050 metai, žemiečiai nuo nežemiškų civilizacijų gauna pirmąjį pranešimą. Naujiena sukelia susijaudinimą ir kartu nerimą, o tarptautinis mokslininkų, lingvistų ir matematikų konsorciumas, dirba visą parą, kad iššifruoti šį pranešimą. Tik pavykus įveikti nežemiško intelekto šifrą, išeina iš rikiuotės visas kompiuterių valdomų savavaldžių transporto priemonių tinklas, viso pasaulio kompiuterių informacija tampa užšifruota ir neprieinama mums, įvairūs tinklai, kaip elektros ir kiti, irgi nustoja veikti ir niekas negali nusipirkti nieko už „bitcoinus“, kurie tuo metu jau tapę pasauline valiuta.

Tai skamba lyg filmo scenarijus, tačiau du astrofizikai, apie tokią teoriškai įmanomą nežemiškojo intelekto ataką, jau į arXiv.org pateikė svarstymui savo sukurtą pdf dokumentą. Jų teigimu, nežiūrint į tai, kad yra toks pavojus, galima nauda vis tik pranoksta riziką.

SETI ir METI

Nežemiško intelekto paieškų, „SETI“ instituto veikla yra suskirstyta į dvi veiklos kryptis: priiminėti galimus nežemiškų civilizacijų pranešimus ir atsiliepti į juos. Į pastangas atsiliepti (angl. Messaging Extraterrestrial Intelligences arba „METI„), daugelis SETI bendruomenės narių žiūri gan kritiškai – geriausiu atveju, kaip į kvailą mūsų išsidavimą ar į veiksmus, kurie net gali sukelti egzistencinę grėsmę, nes jų manymu taip mes galime prie savo durų slenksčio prisišaukti ir tarpžvaigždinius grobuonis.

Galimi scenarijai

Zonebergo observatorijos ir kartu Havajų universiteto astrofizikai Michael Hippke ir John Learned sutinka, kad nežemiškų civilizacijų klausymasis gali būti pražūtingas.

Galimas ir toks scenarijus: žemiečiams atsiunčiamas pranešimas, pvz. „mes rytoj jūsų Saulę paversime supernova“ ir nesvarbu ar tokią žinią perdavusiai nežemiškai civilizacijai tai padaryti būtų jų jėgoms, tai visgi sukeltų milžiniško masto paniką.

Kitame iš scenarijų, nežemiška civilizacija atsiunčia mums kenkėjišką kodą, kuris pradeda plisti internete ir sukelia didelį chaosą, panašiai kaip pernai metais įvykusio „notPetya“ išpuolio metu, kada po internetą plačiai paplito, vartotojų kompiuteriuose esančią informaciją šifruojantis ir už ją išpirkos reikalaujantis kompiuterinis virusas. „Šis klausimas yra ginčytinas“, – teigė vyresnysis SETI instituto astronomas Seth Shostak, „mažai tikėtina, kad mūsų kompiuteriai automatiškai sugebės suprasti nežemišką kodą, vien žinant kaip yra priimami ir apdorojami tokie signalai“. Tačiau jau minėto dokumento autoriai teigia, kad vis tik yra galimų scenarijų, kada toks kodas gali būti aktyvuotas mūsų kompiuteriuose. Pavyzdžiui, jei pranešimo duomenys buvo suglaudinti, kad padidinti perdavimo spartą ir be kompiuterio pagalbos neįmanoma rankiniu būdu jų išskleisti.

Neigiamas faktorius yra tai, kad tokiame pranešime gali būti kenksmingas kodas, kuris gali užkrėsti šį kodą bandantį interpretuoti kompiuterį. Dėl to, pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje šis SETI tyrėjas siūlė dešifruoti tokius pranešimus, tik izoliuotuose nuo mūsų aplinkos kompiuteriuose.

Hippke ir Learned mano, kad tai greičiausiai ne pakankama apsauga. Kompiuterio izoliacija padėtų, jeigu tokie pranešimai būtų priimami tik vienoje vietoje, tačiau yra didelė tikimybė, kad juos priims keletas radijo observatorijų pasaulyje, kaip ir mėgėjai radijo astronomai, kurie gali neturėti tokiam karantinui sąlygų.

Pagal dar vieną iš scenarijų, kaip teigė Hippke ir Learned – atsiųstas nežemiškos civilizacijos pranešimas gali skambėti ir taip, kad su šiuo pranešimu mes jums siunčiame galaktikos žinių enciklopediją ir kartu su ja ir dirbtino intelekto programą, kuri greitai mokosi naujas kalbas ir galės jums atsakyti į visus jums rūpimus klausimus. Tokiu atvejų, tyrėjų nuomone, kompiuterį kuriame būtų ketinama startuoti tokią dirbtinio intelekto programą, tektų kuo geriau izoliuoti, pvz. nuskraidinti į Mėnulį ir užtaisyti sprogmenimis, kad bet kokiu momentu būtų galima nutraukti šį eksperimentą.

Tačiau dirbtino intelekto tyrėjų nuomone, izoliuoti idealų dirbtiną intelektą yra neįmanoma, nes jis sugebės įtikinti jį įkalinusius žmones jį paleisti į laisvę. Mėnulyje izoliuoto kompiuterio atveju, jis gali pasiūlyti pvz. vaistus nuo vėžio, už jo skaičiuojamosios galios padidinimą 10%.

Daugiau informacijos: Meet the First Chatbot Sent Into Outer Space

Nors užmegzti prekybos santykius su nežemišku dirbtinu intelektu gali būti racionalu. Tyrėjai svarsto galimas to pasekmes: jeigu vėžio gydymas reikštų pagal dirbtino intelekto brėžinius visos armijos nano-robotų sukūrimą, kas gali baigtis liūdnomis pasekmėmis, jeigu ši jų armija atsisuktų prieš mus. Tokie lyg vėžio gydymo tikslais sukurti nano-robotai, gali būti užprogramuoti pvz. išeikvoti mums gyvybiškai svarbius mūsų planetos resursus.

Tyrėjai savo scenarijuose daro toli einančias išvadas, bet pirmojo kontakto su nežemiškomis civilizacijomis atveju, į tai greičiausiai vis tiek yra verta atsižvelgti. Kaip ir tai nepakankamos priežastys tam, kad vengti tokio kontakto.

„Mūsų pagrindinis argumentas yra tai, kad dėl tokių nežemiško intelekto pranešimų mes negalime būti tikri, kad nuo jų visiškai apsisaugojome“, – Hippke ir Learned teigia savo dokumente. „Apskritai mes tikime, kad rizika yra labai maža (bet ne nulinė), o galima nauda, gali būti didelė, todėl mes manome, kad vis tik verta perskaityti tokį gautą pranešimą“.