Norime papasakoti apie kiek mažiau Lietuvoje žinomą Elon Musk idėją. Tai taip vadinama „Hyperloop“ transporto sistema, apie kurią šis milijonierius pirmą kartą prabilo dar 2012 metais, kas jo manymu taps penktąją transporto rūšimi.

Tai pakankamai grandiozinė, visiškai naujo požiūrio ir naujų koncepcijų, technologinių ar inžinerinių sprendimų reikalaujanti idėja, kuri gali išspręsti daugybę su transportu susijusių problemų, pvz. kelionės trukmė, transporto kaštai ar kelionei reikalingi energijos ištekliai.

Planai

Šią transporto sistemą yra planuojama realizuoti pagal šiais laikais populiarėjančią ir labai progresyvią Off-Grid koncepciją – šios transporto sistemos darbui, nebus reikalingas kuras ar elektros tinklo energija.

Pagal garsaus inžinieriaus ir milijonieriaus, Elon Musk planus, „Hyperloop“ veiks naudojant tik atsinaujinančiuosius energijos šaltinius: saulės energiją, vėjo jėgaines ir pan. (egzistuoja ir daugiau būdų gauti energiją), kuriais bus padengta visa „Hyperloop“ transporto trasa!

Pasak Elon Musk, tokiu būdu bus pagaminama daugiau energijos, nei jos prireiks šiai transporto sistemai. Kitaip tariant, neskaitant to, kad „Hyperloop“ bus efektyvi, greita ir save palaikanti (Off-Grid) transporto sistema, ji dar atliks ir elektrinės funkciją.

Technologija

„Hyperloop“ – susidės iš antžeminių tąsų, kurios bus sudarytos iš transportinių vamzdynų, kuriuose bus palaikomas žemas slėgis ir kurių viduje, priklausomai nuo vietovės landšafto, transportinės kapsulės judės apytiksliai 560 – 1200 km/h greičiu. Palyginimui paėmus pvz. įprastas keleivinių lėktuvų kreiserinis greitis, priklausomai nuo lėktuvo modelio yra apytiksliai 310 – 1026 km/h.

Numatomi du transporto tipai: keleivinis ir krovininis (kuris kažkuo primins keltą, kur bus galima kartu su savimi gabenti net ir savo automobilį).

Hyperloop vizija.
Hyperloop vizija.

Kuriant „Hyperloop“ koncepciją, Elon Musk rėmėsi hipotetiniu vakuuminio traukinio principu, kurio privalumai yra oro pasipriešinimo ir trinties nebuvimas. Toks vakuuminis traukinys, teoriškai gali pasiekti iki 6400 – 8000 km/h greitį.

Siekiant projekto rentabilumo, inžinieriaus nuomone, neverta bandyti siekti pilno vakuumo. Šiam projektui pilnai pakaks ir 100 Pa (1/1000 atmosferos) slėgio. Anot inžinieriaus, stengiantis palaikyti dar žemesnį slėgį, išlaidos augs eksponentiškai, kai norint pasiekti tik 100 Pa slėgį, pakaks vidutinio galingumo siurblių ir 20-25 cm. storio plieninio vamzdžio.

Esant 100 Pa slėgiui ir pasiekus aukščiau minėtą greitį, vistiek teks susidurti so oro masėmis, kurias buvo nuspręsta panaudoti, kaip transportinės kapsulės oro pagalvę. Kapsulės priekyje esantys nukreipiamieji elementai ir siurblys, šias oro mases nukreips po pačia kapsule ir tokiu būdu iš jų formuos oro pagalvę. Tokio slėgio sąlygomis, prireiks tik 200 gramų oro per sekundę, kad palaikyti šią oro pagalvę.

Transportinė kapsulė judės linijinio variklio pagalba, kurio statoriumi tarnaus vamzdžio apačioje esantis 15 m. ilgio aliumininis bėgis, kurio prireiks tik kas 110 km.

(Daugiau techninės informacijos rasite Wikipedia).

Įgyvendinimas

Nors ir Elon Musk buvo pirmasis, kuris lyg visam pasauliui mesdamas iššūkį, pristatė šią greičiausiai penktąją transporto rūšimi tapsiančią „Hyperloop“ idėją, tačiau kas liečia jos realizavimą, jis nusprendė pasitelkti tam trečiąsias šalis: bendroves, startupus, mokslininkus, inžinierius ir gabius studentus.

Iš vienos pusės, Elon Musk yra užsiėmęs verslininkas, kuris daug laiko skiria savo Tesla ir SpaceX bendrovių veiklai, iš kitos pusės, galbūt pasitelkus viso pasaulio resursus, entuziastus, gabesnius mokslininkus, inžinierius ar studentus, kaip ir daugiau bendrovių ar didesnį komercinį kapitalą, bus daug lengviau realizuoti tokį grandiozinį projektą.

Projekte slypi ne vien daug technologinių, bet ir finansinių iššūkių.

Dėl to, kad pritraukti daugiau iš išorės iniciatyvų, Elon Musk ir SpaceX, pradžioje išleido aiškius „Hyperloop“ koncepcijos atviro kodo techninius dokumentus – ko pasekoje susikūrė ir prie šio projekto prisijungė ne viena naujai įkurta bendrovė.

Taip pat, kad prie šio projekto pritraukti daugiau gabių žmonių, SpaceX paskelbė ir jų finansuojamą „Hyperloop pod competition“ konkursą, kur galima siūlyti įvairias idėjas, kaip patobulinti šio projekto realizaciją – ko pasekoje, prie šio projekto prisijungė ir keletas įvairių sričių studentų grupių, kurios stengiasi atrasti geresnius technologinius ir kitus sprendimus.

Kaip matome iš vaizdo įrašų, šiandieną „Hyperloop“ jau yra ne vien graži svajonė ar idėja, bet ir realiai kuriamas projektas.

Tam tikslui SpaceX pastatė eksperimentinį 1,6 km. (1 mylios) ilgio tunelį, kuriame yra bandomi įvairūs techniniai sprendimai, ieškoma kaip šias technologijas patobulinti, išspręsti dar esamus klausimus ir t.t…

Ekonomika

Kaip preliminariame projekte teigiama, šios transporto sistemos darbui reikės 21MW pajėgumų, tačiau iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, bus pagaminama net 51MW. Likusį energijos perteklių, planuojama pardavinėti ir per metus iš šių pardavimų uždirbti 25 milijonus JAV dolerių. Gautas lėšas galvojama naudoti pačios transporto sistemos priežiūrai ir palaikymui.

Numatoma kelionės (Los Andželas – San Fransiskas) maršruto kaina: 20$!

Pagal planinį projektą, šis 7,5 milijardus JAV dolerių kainuojantis projektas, turėtų atsipirkti per 20 metų.

Šiuo metu, prie šio projekto dirba šios bendrovės: Virgin Hyperloop One, Hyperloop Transportation Technologies, TransPod, DGWHyperloop, Arrivo, Hardt Global Mobility, Hyper Chariot ir Zeleros.

Iš aukščiau išvardintų bendrovių, jau daugelis yra sudarę sutartis, dėl analogiškų „Hyperloop“ transporto sistemų statybų įvairiose pasaulio šalyse, pvz. J.A.E., Indijoje, Pietų Korėjoje ir t.t…

Nauja – tai senai pamiršta sena

Pirmosios vakuuminių traukinių koncepcijos, pradėjo atsirasti dar XVIII amžiuje, o XIX a. net buvo realizuotas ir kurį laiką veikė toks projektas. Prie Vikipedijoje esančios informacijos, apie „Hyperloop“ projektą yra paminėta, kad jį daugiau įkvėpė XX a. gyvenusio, mokslininko ir išradėjo Roberto H. Godardo vakuuminio traukinio idėja.