Už mūsų neliko sužeistųjų – ne visai. Kaip teigia Science News, skruzdėlės, kurios mūšio metu atlieka medicininės evakuacijos funkcijas, iš ten evakuoja tik vidutiniškai sužeistas savo drauges, kurioms vėliau suteikiama greita ir efektyvi medicininė pagalba.

Iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, kad kažin ar vabzdžių darbininkių kolonijos, gali sugebėti organizuoti tokias savo sužeistųjų gelbėjimo akcijas. Tačiau Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, po 1000-2000 skruzdėlių viename skruzdėlyne gyvenančių „Matabele“ skruzdėlių (Megaponera analis) atveju, savo sužeistų gentainių gelbėjimas, greičiausiai yra prasmingas, teigia elgesio ekologas Erikas Frankas, iš Šveicarijos Lozanos universiteto.

Savigydos istorijos iš gyvūnų pasaulio yra ne retenybė. „Matabele“ skruzdėlių stebėjimai rodo, kad vabzdžiai gydo vieni kitus ir tokiu būdu didina savo išgyvenimo šansus, ką jis ir jo kolegos, vasario 14 d. publikavo „Proceedings of the Royal Society B“ moksliniame biologijos žurnale. Frankas papildo, kad artimiausias dokumentuotas pavyzdys yra žmonės.

Medicininės pagalbos pirmumas

Medicininės pagalbos pirmumas (angl. „triage„, „combat triage“ ir pan.), tai procesas, kurio metu, pagal pacientų būklę yra nustatomi prioritetai, kuriems iš sužeistųjų pirmiau suteikti medicininę pagalbą. Turint ribotus medicininius išteklius, pvz. karų, katastrofų ir panašiais atvejais, gali nebūti galimybės visais pacientais pasirūpinti vienu metu. Tokiu atveju sužeistieji yra skirstomi į tris grupes:

  1. Tie, kurie greičiausiai gyvens, nepriklausomai nuo to, kokią priežiūrą jie gauna;
  2. Tie, kurie mažai tikėtina, kad gyvens, nepriklausomai nuo to, kokią priežiūrą jie gauna;
  3. Tie, kurių skubi priežiūra, gali stipriai pagerinti jų išgyvenimo šansus.

Ši koncepcija, panašu, kad gimė dar Napoleoninių karų metu, vėliau buvo naudojama pirmojo pasaulinio karo metu ir t.t… Teoriškai, net esant tik dvejiems sužeistiesiems ir vienam gydytojui, dar ir šiais laikais yra taikomas šis principas, ką panašu, kad savotiškoje formoje praktikuoja ir skruzdėlės.

Termitų medžioklė

Dramblio Kaulo Krante, Franko tyrinėjamos „Matabele“ skruzdėlių kolonijos, per dieną surengdavo net po tris termitų medžioklės reidus. Jis ir jo kolegos iš Vokietijos, Würzburg universiteto,  praėjusiais metais paskelbė savo tyrimus, kuriuose pristatė, kaip tokie medžiotojų skruzdėlių būriai, iš mūšio lauko evakuodavo savo sužeistuosius draugus.

  • Šios rūšies skruzdėlės minta termitais.
Medicininė evakuacija: mūšio su termitais metu, "Matabele" skruzdėlė evakuoja savo sužeistą draugę (E.T. FRANK).
Medicininė evakuacija: mūšio su termitais metu, „Matabele“ skruzdėlė evakuoja savo sužeistą draugę (E.T. FRANK).

Netyčia Frankui užvažiavus ant skruzdėlių takelio, jis atidžiau аpažvelgė jų gelbėjimo operaciją. „Išgyvenę skruzdėlės, buvo suinteresuotos gelbėti tik lengvai sužeistas savo bendražyges ir negaišo laiko su sunkiai sužeistomis“, – teigė jis.

Frankas pastebėjo, kad keliaujančios namo, po mūšio „kariūnės“, noriai su savimi gabeno savo drauges, kurios buvo netekę tik dviejų savo galūnių ir tik viena penkių galūnių netekusi skruzdėlė, buvo išgelbėta.

Dviejų kojų netekę skruzdėlės, greičiausiai vis dar turi vertę jų kolonijai, ypač kai per dieną tokioje kolonijoje, iš lėliukių išsirita tik apie 13 naujų skruzdėlių. Mokslininko teigimu, keturkojės skruzdėlės pasiekia beveik tokį patį judėjimo greitį, kaip ir nesužalotos jų šešiakojės giminaitės. Per tipišką jų medžioklės antskrydį, apytiksliai trečdalis jo dalyvių būna sužeisti, bet daugelis iš jų lieka bent su keturiomis kojomis.

Gelbėjimo prioritetai

Panašu, kad sužeistos skruzdėlės yra identifikuojamos pagal jų elgseną. Franko teigimu, nestipriai sužalotos skruzdėlės, kaip pvz. netekę tik dviejų galūnių, skleidžia feromonus – „padėkite man“. Jos net stengiasi bendradarbiauti su savo gelbėtojais, skirtingai nei stipriai sužeistos jų gentainės, kurios greičiausiai net neskleidžia atitinkamų feromonų, kaip ir joms sunkiai pavyksta toks bendradarbiavimas.

Mokslininkas pastebėjo, kad kai kurios skruzdėlės, apsimeta labiau sužeistomis, nei yra. Jeigu namo keliaujančios „kovotojos“, jas praleidžia ir negelbsti, „jos pradeda kiek įkabindamos lėkti priešais jas“, – jis teigė. „Žmonių atveju, tai būtų labai savanaudiškas elgesys“. Kolonijai svarbiau yra išgelbėti jos sužeistus narius.

Skruzdėlių gydymas

Pargabentus į koloniją sužeistuosius, kitos skruzdėlės, dažniausiai ne tos, kurios juos gabeno, pradeda gydyti. Gydymas vyksta, žaizdas „apdorojant“ burna.

Frankas pabandė atskirti šias gydančias skruzdėles, nuo sužeistųjų, po ko iš jų 80 procentų žuvo, priešingai nei tuo atveju, kada niekas netrukdo jų gydymui ir iš jų žūsta, tik apytiksliai 10 procentų.

  • Panašu, kad burna „apdorotos“ žaizdos, taip apsaugojamos nuo infekcijos ir dėl to, skruzdėlės išgyvena.