Skrydis warp greičiu (Star Trek).
Skrydis warp greičiu (Star Trek).

„Be abejo, daugeliui žemės organizmų, skridimas „warp“ greičiais yra ne natūrali jų egzistencijos būsena, bet mes niekada – iki dabar, net neįtarėme, kaip stipriai gali būti pražūtingas tokių didelių „warp“ greičių poveikis žmogaus organizmui.“

ScienceAlert teigimu, taip prasidedantis „mokslinis tyrimas“, buvo paskelbtas, taip paskelbtas – viename biologijos mokslų žurnale Amerikoje, kurį dar po to palaikė tikru ir kiti trys moksliniai žurnalai.

Tyrime buvo atskleidžiamos, lyg mokslinio eksperimento detalės, bandant įveikti „transwarp“ barjerą – siekiant pasiekti „Warp 10“ kosminio skrydžio greitį ir kaip šio pavojingo eksperimento neigiami padariniai atsiliepė žmogaus sveikatai ir fiziologijai.

Šaltinis

Žvaigždžių laivyno leitenantas, pilotas Tom Paris, jau paveiktas genetinių mutacijų, po atitinkamo eksperimento. Star Trek: Voyager/Paramount.
Žvaigždžių laivyno leitenantas, pilotas Tom Paris, jau paveiktas genetinių mutacijų, po atitinkamo eksperimento. (Star Trek: Voyager/Paramount)

Kažkas tiesiog iškrėtė pokštą ir moksliniame žurnale paskelbė mokslinės fantastikos TV serialo: Star Trek – Voyager (1995–2001), 2 sezono 15 serijos „Threshold“ (slenkstis) istoriją, lyg tikrą mokslinį eksperimentą.

Tyrėjas net pasivadino „Lewis Zimmerman„, kuris šioje mokslinės fantastikos kosminėje sagoje yra laikomas mokslininku.

Šio nuostabaus mokslinės fantastikos TV serialo serijoje, žvaigždžių laivyno leitenantui, pilotui, Tomui Periui (Tom Paris), modifikuoto žvaigždžių laivyno šatlo pagalba, pavyksta įveikti „transwarp“ barjerą ir pasiekti „warp 10“ greitį, po ko su juo prasideda tikra „velniava“.

Tomo organizmas pradeda sparčiai keistis, genetiškai mutuoti, tampa alergiškas deguoniui, vandeniui ir po truputį virsti į roplį. Vėliau, šių mutacijų paveiktam pilotui, šiek tiek pasimaišo protelis ir jis pagrobia savo kosminio laivo kapitonę, Ketrin Džeinvei (Kathryn Janeway), su kuria kartu, to pačio eksperimentinio šatlo pagalba, pabėga iš jų kosminio laivo, ko rezultate tokios pat mutacijos paveikia ir ją.

Pavirtę į roplius, šio TV serialo herojai. (Star Trek: Voyager/Paramount)
Pavirtę į roplius, šio TV serialo herojai. (Star Trek: Voyager/Paramount)

Kosminio laivo įgula, vėliau juos suranda vienoje planetoje, bet tik po to, kai jie abu jau būna pavirtę į roplius ir net susilaukia trijulės vaikų. Įgulai pavyksta išgelbėti savo kapitonę ir pilotą, dėka pažangios XXIV amžiaus medicinos.

Warp variklis

Tai mokslinėje fantastikoje naudojami (dažniausiai „Star Trek“) kosminių laivų varikliai, kurie leidžia skristi didesniais, nei šviesos greičiais (angl. FTL – Faster Than Light). Pats angliškas žodis „warp“ – reiškia deformaciją, išlenkimą (ir pan.), lyg būtų užsimenama apie „erdvėlaiko“ iškraipymą, kad surasti trumpiausią maršrutą, nuo taško A iki B.

Tačiau, priešingai nei kiti, mokslinėje fantastikoje demonstruojami kosminių laivų varikliai, warp variklis ne atlieka momentalaus perėjimo, iš taško A į tašką B (per iškreiptą erdvėlaikį, kirmgraužą), bet greičiau iškreipiant erdvės, o tiksliau laiko dėsnius, jo tėkmę, daug greičiau keliauja per tą pačią erdvę, kurioje gali net ir susidurti su joje esančiais objektais.

Pagal šią kosminę sagą, galimi ir visuotinai priimti warp greičiai (warp faktoriai) yra nuo warp 0,5 iki 9,99 (pvz. warp 9.975 – 40 šviesmečių per 5 dienas). Warp 10 yra laikomas žvaigždžių laivyne neįmanomu, nes tada, toks objektas, būtų visose erdvės vietose, tuo pačiu metu. Tačiau, labiau išsivystę kosmoso rasės, kurios yra rodomos šiuose mokslinės fantastikos kūriniuose, turi tokias technologijas, kaip „transwarp“ ar „kvantinis slipstream“ ir sugeba keliauti daug didesniais greičiais, nei warp 9,99.