Pasak Vikipedijos, ši ultrašalta nykštukinė žvaigždė yra Vandenio žvaigždyne, turi septynias į Žemę panašias planetas, iš kurių trys galėtų būti gyvybės zonoje. Nuo Saulės nutolusi už 39,5 šviesmečių.

Panašu, kad čia gali būti ir vandens ir oro!
Michelle Starr, 2018 m. vasario 6 d.

Naujų tyrinėjimų rezultatai

Dienraščio teigimu, šiuo metu TRAPPIST-1 tyrinėja net keturios tarptautinės komandos ir jų tyrimai rodo, kad ši žvaigždė ir jos planetos yra neabejotinos pretendentės ieškant nežemiškos gyvybės.

Tyrinėjančių šią sistemą tarptautinių komandų nuomone, šios žvaigždės gyvybės arba „auksaplaukės“ zonoje esančios trys planetos yra kaip ir Žemė akmenuotos, greičiausiai turinčios vandens ir remiantis kosminio teleskopo Hablo paskutiniais stebėjimais, panašu, kad jų atmosferos yra daug labiau palankios gyvybei, nei buvo iki šiol manyta.

Istorija

TRAPPIST-1 žvaigždė su savo planetomis buvo atrasta pernai, po ko apie tai buvo plačiai paskelbta visame pasaulyje, akcentuojant, kad šios žvaigždės planetų sistema yra panaši į mūsų Saulės, dėl ko ji buvo pavadinta „seserine sistema“.

Panašu, kad ji yra puiki kandidatė nežemiškos gyvybės paieškoms.

Po ko, mokslininkai buvo suabejoję, ar nesuklydo, bet po sekančių tyrimų vis tik nusprendė, kad jie galbūt yra teisūs. Laikui bėgant, vis daugiau informacijos pavyko sužinoti apie šią žvaigždės sistemą.

Du paskutiniai dokumentai buvo paskelbti šią savaitę, kuriuose jau buvo analizuojama šios žvaigždės gyvybės juostoje esančių planetų atmosferų sudėtis.

Vandenilio paieškos atmosferose

Iš Hablo gauti duomenys padėjo atlikti preliminarias keturių iš šios žvaigždės planetų atmosferų analizes. Mokslininkų komanda ieškojo vandenilio pertekliaus, kas reikštų, kad tai dujinės planetos, kurios nelabai tinkamos tokiai kaip mūsų gyvybei, kaip pvz. Jupiteris ar Neptūnas.

Mokslininkai stebėjo planetų tranzitus šalia jų žvaigždės. Tuo momentu, kada tokia planeta atsiduria tarp savo žvaigždės ir mūsų, jos žvaigždė apšviečia jos atmosferą, kaip tai galima pamatyti, kad ir šioje neįtikėtinoje Veneros nuotraukoje, kas tada leidžia mokslininkams daugiau sužinoti apie tokios planetos atmosferos sudėtį.

Sėkmė

Tyrimų rezultatai buvo džiuginantys, bent trijų iš keturių tirtų planetų atmosfera neturėjo vandenilio pertekliaus, kaip pvz. dujinis Neptūnas. Tai reiškia, kad šios planetos yra vertos tolimesnių tyrinėjimų, per Džeimso Vebo kosminį teleskopą, kurį planuojama paleisti į kosmosą sekančiais metais ir kuris bus lyg sekančios kartos, jau daug tobulesnis Hablas.