Povandeninio ežero pavojai.
Povandeninio ežero pavojai.

Meksikos įlankoje buvo atrastas povandeninis ežeras. Deja, beveik visi į šią povandeninę ekosistemą pakliuvę gyviai, tampa pasmerkti didžiulėms kančioms ir žūčiai. Biologijos profesoriui, Erikui Cordes, teko atlikti tyrimus šiame ežere, kurių rezultatus jis po to paskelbė okeanografijos žurnale.

Įspūdžiai lyg iš kitos planetos

Discovery naujienoms šis profesorius pareiškė: „Tai buvo vienas iš nuostabiausių dalykų, su kuo teko susidurti giliai po vandeniu. Jūs leidžiatės į vandenyno gelmes ir tenai atrandate savitą ežerą ar tekančią upę, kur jus apima toks jausmas, lyg jūs tuo metu randatės visai ne šiame pasaulyje.“

Tykantys pavojai

Vanduo šioje povandeninėje „oazėje“ yra penkis kartus sūresnis, už paprastą jūros vandenį. Jame, taip pat kaupiasi ir labai nuodingos metano ir vandenilio sulfido koncentracijos, kurios nepakliūna į jūrinę aplinką.

Mokslininkams šis „ežeras“ yra kaip „žaidimų aikštelė“, kur jie gali stebėti ir tyrinėti, kaip įvairūs organizmai išgyvena ekstremaliose sąlygose. Kaip Cordes pareiškė „seeker„: „Daugelis tyrėjų, tyrinėdami įvairias mūsų planetos ekstremalias teritorijas, pagal tai bando modeliuoti, su kuo mes galime susidurti nukeliavę kosmose į kitas planetas“.

Sūrieji povandeniniai ežerai

Tai gan tipiškos sąlygos, tokiuose povandeniniuose sūriuose ežeruose (angl. Brine pool). Tokių telkinių vandens sūrumas, paprastai yra 4-5 kartus didesnis už paprasto jūros vandens, ko rezultate, tokių povandeninių ežerų vandens tankis stipriai skiriasi nuo paprasto jūros vandens, kas trukdo šiems vandenims tiesiog susimaišyti ir formuojasi lyg atskira vandens zona, su aiškia riba.